- prieštaringas
- prieštari̇̀ngas, prieštari̇̀nga bdv.
.
.
prieštaringas — prieštarìngas, a adj. (1) 1. I kuris nuolat ginčija, prieštarauja, nesutinka: Buvai prieštaringu nasrams Viešpaties ir nesaugojai ano prisakymo Ch1Kar13,21. 2. kuriam būdingi prieštaravimai, prieštaraujantis, priešingas, skirtingas: Gandai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kontradikcija — kontradìkcija sf. (1) TrpŽ prieštaringas sakymas, prieštaravimas … Dictionary of the Lithuanian Language
lygus — 1 lygus, i (3) RŽ, Sb, Užp, lygùs, ì adj. (3) DŽ, Pgr, lygus (1) K, Kl, Lš, Mrj, Gs, Rm, Srv 1. SD250, be įdubimų ir iškilimų, plynas: Lygus kap stalas Dkš. Ant lygios žemės KI326. Žiūrėk, koks ten lygus laukas Rs. Čia būs kur nors lygi vieta… … Dictionary of the Lithuanian Language
prieštaringumas — prieštaringùmas sm. (2) 1. → prieštaringas 2: Vidinis daiktų prieštaringùmas DŽ1. Rašytoja vaizduoja žmogų, nuolat besikeičiantį, augantį, kupiną prieštaringumų rš. Gyvenimas eina į priekį prieštaringumais rš. 2. interesų priešingumas: Aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
sudvejinimas — sudvẽjinimas sm. (1) → sudvejinti: Feuerbachas remiasi religinio nusitolinimo faktu, pasaulio sudvejinimu į religinį, įsivaizduojamąjį, ir realųjį pasaulį rš. | refl.: Vienovės susidvejinimas į prieštaringas puses pastebimas bet kuriame gamtos… … Dictionary of the Lithuanian Language